Kodėl Amerika?

Mano pažįstami studentai į Ameriką važiavo bakalauro laikais. Aišku, aš kaip save vadinu Homo Sapien vaikas sugalvojau, kad noriu į Ameriką tik tada kai gavau bakalauro diplomą... ir dar metų reikėjo, kad svajonė subręstų ir žinoma vieno gero vakarėlio, kurio gaila neatsimenu... Bet jo metu garsiai pasakiau: Noriu į Ameriką! Rimtai.

Trūko drąsos pasakyti sau, kad tikrai noriu visus savo vazonus (daiktus) susidėti ir išvažiuoti. Nes juk siaubas, kaip čia paliksi draugą, juk kartu gyvenat.. galvoje tik viena mintis - neįmanoma.

Aišku dėka to vakarėlio metus laiko nevartojau gėrimų su laipsniais. O šiadien dienai džiaugiuosi, jog išmokau linksmintis kitaip! Bet čia blogas ne apie tai!

Kaip jau apsireiškiau garsiai, kad labai noriu tai kilo minčių, kad reikia rasti pakalikų, kas važiuotų kartu!

Nuotraukoje kartu su manimi mano pakalikė Indrė! Ji draugo draugė, kuri kartu buvo tame pačiame vakarėlyje! Indrę mačiau gal 3 kartus. Žinojau, kad ji jau buvo Amerikoje tad jai parašiau, kad papasakotų, kaip ten viskas vyksta su tais popieriais. 

                       

                       Viktorija su Indre lipo į didelį kalną 

Tai va daug diskusijų neturėjom. Kad linksmiau būtų susiradau dar vieną pakaliką - Mykolą. Daug su juo diskutuoti nereikėjo, nes dirbome kartu. Tiesiog porą kartų per savaitę paklausdavau: Mykolai, nori į Ameriką? Aišku, jis toks labiau kuklus atsakydavo, kad šiaip reiktų pagalvoti. Žodžiu, žmogus mąstė. O tuo metu su Indre mes jau savo galvose buvome pakeliui į Ameriką.

Tai taip vyksta apsisprendimas. Greitai. Jaunatviškai.  O dabar baigėsi lapas.

Toliau skaitykite: Laba diena Amerika!

Laba diena Amerika!

Aišku pirmas skrydis per Atlantą labai.. labai.. baisu. Bet iš tiesų pirma pažintis su Amerika buvo Niujorke. Pagal planą turėjome praleisti jame tik pusę dienos, bet turėjom atšauktą skrydį...

Į Ameriką skridau kartu su Mykolu. Žinojau, kad jis anglų kalbą gerai supranta, tad buvo ramu. Išgirdus žinią, kad skrydis atšauktas man pasidarė gan nejauku, nes visi žmonės sėdėję oro uoste pradėjo rėkti. O Mykolas ramiausiai buvo smigęs. Aišku, aš draugą pradėjau budinti. Įsijautus aiškinau, kad kažkas negerai, o jis sugebėjo dar kartą nulūžti (užmigti) tiesiog klausydamas mano panikos. Ir po akimirkos vėl smigo mano akyse... 😁

Skrydžių bendrovė mums suteikė nakvynę, tad visai pasisekė pamiegojom 2 valandas ir toliau laukėme skrydžio.

Kitą dieną jau pasiekėme kelionės tikslą - Denverį. Labai stipriai negooglinau, kur jis tiesiog visad žinojau, kad kažkur ten per vidurį. 

Atvykus mūsų jau laukė šefas. Viskas labai sklandžiai sekėsi. Gyvenome 2 293 m aukštyje. Iš karto jaučiau, kad oro čia tikrai mažoka. Po kelių dienų prie mūsų prisijungė pakalikė Indrė. Tad gyvenome dviese kambaryje. Turėjom svajonę pagyventi bendrabutyje, nes mat studijų metais neturėjom tokios progos. Tad Amerikoje mūsų name gyveno 9 - 10 žmonių. Tad kaip ir bendrabutis. 

Telpu į daiktų dėžę!

  

Mūsų miestelis, kurieme gyvenome vadinosi Estes Park. Labai nedidelis miestelis nutolęs apie 8 mylias nuo Uolinių kalnų nacionalinio parko (angl. Rocky Mountain National Park). Tad visi žmonės, kurie atkeliauja čia yra turistai, kuriems patinka kalnai.  Jeigu, kam patinka gamta ir kalnai, tai čia tobulas miestelis sezoniniam darbui.

Estes Park, USA Colorado

Turbūt vienintelė priežastis, kodėl čia nematėme labai daug stambių amerikiečių yra kalnai. Iš tiesų, net ir man aktyvias veiklas mėgstančiai čia buvo gan rimti išbandymai, nes vieninetelę transporto priemonę, kurią turėjome  - dviračiai. 

Paskutinį kartą tiek daug dviračių buvo mano gyvenime tik sporto laikais... Tad šią vasarą dviratis grįžo į mano gyvenimą kartu su kalnais. 

Jis tikrai man pozavo!

Gamta iš tiesų čia nepakartojama, kiekvieną dieną matydavom įvairiausius gyvūnus: voveres, briedžius, burundukus, barsukus... Iš tiesų toli nuo savo gimtojo Kauno Zoologijos sodo nepabėgau, tiesiog čia visi gyvūnai auga laisvėje. Tad girdėti ir matyti juos buvo žymiai smagiau. 

Darbo metu, nepraleisdavau progos progos stebėti 

Aišku, kai turėdavome laisvas dienas visada eidavome į kalnus ieškoti nuotykių. Vienas iš labiausiai įsimintiniausių žygių - Longs Peak. Tai rimčiausias žygis į aukščiausią viršūnę šiame kalnyne. 

Longs Peak 

Tas momentas, kai jau galvojau, kad čia viskas :)

Nacionalinio parko pavadinimo prasmę supratau šliauždama uolomis :D

Gera diena žygiams, įveikta 25 km :D 

Šį žygį įveikėme 2018 08 20, ta proga, kad gimtadienis buvo lengva įkalbėti Indrę eiti kartu. Mykolo įkalbinėti nereikėjo, nes mes iš karto jau žinojome, kad norim.

Prieš Longs Peak (4 346 m) viršūnę buvome kilometru žemiau. Sky Pond viršūnėje. 

Sky Pond

Ir žinoma aplankėme ir mažesnius kalnelius, kurie buvo prie pat mūsų namų. 

Tad gyvenimas Estes Park buvo tikrai puikus! 

Toliau skaitykite: Ar norėtum gyventi Amerikoje? 

Ką gražaus pamatei? Kelionė

Trys darbo mėnesiai prabėgo labai greitai. Tačiau per šį laikotarpį sugebėjau dar kartą nusipirkti bilietus į Europą, nes sužinojus, kad visa šeima atostogaus Maltoje užsinorėjau padaryti staigmeną tėvams.

Tad mano atostogos Amerikoje sutrumpėjo mažiau nei vienos savaitės. Tad turėjome 6 dienas ir turėjome įveikti 2 400 mylių.

Taigi, kur buvau ir ką rekomenduoju aplankyti:

1. Yellowstone national park

Šiek tiek iš Wikipedia: Tai pirmasis, o todėl seniausias nacionalinis parkas pasaulyje. Parko plotas apie 8980 km². Jeloustonas žymus savo geizeriais, karštaisiais šaltiniais ir kitais geoterminiais reiškiniais, taip pat gausia gyvūnija – grizliais, vilkais, bizonais ir elniais. 1978 m. parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pasakoti apie šį parką negaliu. Jį reikia tiesiog pamatyti gyvai.

Gamta čia įspūdinga, nuolatos krebžda voverės, o man pirmą kartą teko matyti bizonus. Šis parkas iš tiesų labai didelis. Jame nėra nei ryšio, nei interneto. Tik viena degalinė, tad rekomenduoju čia atvykti su pilnu baku, mes gali tekti pasivaikščioti. Mes šį parką atvykome vakare, įsikūrėme kempinge. Naktis buvo šalta - 3 laispniai, bet buvome pasiruošę.

Rekomenduočiau šiam nacionaliniam parkui skirti dvi dienas, nes iš tiesų teritorija labai didelė, o turistų srautas didžiulis, tad jeigu nenorite su turistais būti kamštyje prie objektų būkite ankstyvi.

Naktį miegojome kempinge palapinėje. Labai rekomenduoju MSR viryklę, kurios dėka visada turėjome karšto vandens. 

Didysis geizeris

Mūsų kelionės mašiniukas 

Iš ryto čia buvo pakankamai vėsu, o naktį -3, bet mes buvom pasiruošę viskam :)

Versmės, tiesiog verda akyse

Keita vieta ir keisti batai P.S. myliu šituos batus 

2. Antelope island salt lake (Salt lake City) 

Pakeliui į Las Vegas (kelionės tiklas) labai norėjome pamatyti druskų ežerą, tad google apžiūrėjome populiariausias vietas ir netyčia atradome Antilopės salą, kurioje yra parkas. Čia praleidome kelias valandas mėgaudamiesi ramybe. Man ši vieta labiausiai patiko.

Kol buvome Yellowstone gavome žinutę iš draugės, kad juos apvogė Los Andžele, tad visus savo daiktus prirakinome prie mašinos. 

Antelope island salt lake įvažiavimas į parką

Man čia labai patiko, nes sutikome gal 5 turistų mašinas ir daug dviratininkų, tad laksčiau iš laimės ir mėgavausi ramybe.

Bizonas, o jų čia buvo didelė banda

Primena Simpsonus 

Druskų ežeras

3. Arkų nacionalinis parkas

Arches Nacional Park  - JAV nacionalinis parkas, esantis Jutos valstijoje.  Važiuojant link šio parko matėsi visiškai naujas kraštovaizdis. Vis labiau artėjant šio parko link daugėjo uolų. Šį parką pasiekėme vėlai vakare, tad kempingas buvo pilnas. Patarimas, atvažiuokite anksčiau :D

Bandžiau prisiderinti plaukų spalvą prie uolų :D 

Kietai atrodantis baikeris

Metas pagulėti

Viktorija prie arkos :D

Ir dar viena

Jų ten iš tiesų labai daug

Pakeliui Grand Canyon

4. Didžiojo kanjono nacionalinis parkas

Ksaip visada į nacionalinį parką atvykome vėlai vakare. Tad didžiojo kanjono nemačiau, o iš ryto vaizdas buvo toks:

Pakeliui į pusryčius

Didžiojo kanjono nacionalinis parkas man iš tiesų labiausiai nepatiko, nes čia siaubingai daug turistų. Tad jeigu norite pasivaiščioti pagrindiniais takais pasiruoškite kamščiams.

Čia tiek daug žmonių buvo, kad man asmeniškai dingo noras fotografuoti.  Valgėme pusryčius ant kanjono krašto ir prieš akis pasirodė automobilis, staiga iššoko 4 turistai iš Azijos ir net neužgesinę variklio pasidarė asmenukes ir įšoko atgal į mašiną. Išvažiavo.

Gaila, kad laikas spaudė ir negalėjom eiti rimtesnio žygio. Tad keliavome toliau į mažą miestelį Arizonoje (Sedona). Šis miestas nėra labai populiarus, tačiau pats kelias iki jo yra labai įdomus. Visą laiką važiavome dažniausiai tiesiais keliais ir staiga jausmas kaip Ispanijoj kalnuose. Nuotraukų iš šio miestelio neturiu, nes viską filmavome su GO PRO kamera. Todėl tikrai rekomenduoju čia nuvykti.

5. Kelionės tikslas - Las Vegas

Į Las vegas atvykome ketvirtadienį vakare. Čia mūsų laukė mamos draugė - Raminta! Buvo žiauriai smagu po tiek laiko sutikti žmogų iš Lietuvos. Tad turėjome ranka pieštą Las Vegas planą - žemėlapį, ką reikėtų aplankyti.

Po visų nacionalinių parkų labai toks pasimetimas, nes čia tikrai labai daug šviesų, garso ir daug daug žmonių.

Tad jau pirmą vakarą pamatėme senąją miesto dalį. Gatvėse daugybė žmonių, kurie demonstruoja savo gabumus ir nuogą kūną. "POP" pasaulis, kuris iš tiesų mane labai nuliūdino.

Viešbučiai.. daug šviesų 

Viešbučiai ir kazino

Aišku, ne viskas čia taip liūdnai ir atrodė. Įdomu buvo pamatyti, kaip viešbutis pritaikytas pagal temą, pvz.: Eifelio bokštas ir visa aplinka sukurta tarsi Paryžiuje, arba Cezario viešbutis, kuriame jau gali jaustis, kaip Romoje.

Penktadienį visą dieną praleidome parduotuvėse. Atrodo nieko nereikia, bet mieste, kuriame gyvena tiek žmonių bandai judėti "Greičiau", bet iš tiesų stovi vietoje. Turėjau paskutinę naktį pabūti Las Vegas ir išsimiegoti prieš skrydį, kuris buvo 6 ryto.

Aišku pasibuvimas mieste užtruko ir grįžus 4  valandą ryto skubėjau į dušą, o į oro uostą buvau pristatyta jau pusę 5. Ačiū, Mykolai!

Tad keliauti Amerikoje tikrai norėčiau, bet gyventi tikrai ne :)

Po šios kelionės laukė skrydžiai:

Las Vengas - Denver (2 h)

Denver - Fort Lauderdale (4h)

Fort Lauderdale - Barselona (8h)

Barselona - Malta (2h)

Kodėl į Maltą? Čia mano šeima atostogavo, o aš buvau siurprizas! Vos nuo žemės pakeldama kuprinę žengiau žingsnius Maltos oro uoste.

Buvau laiminga, nes mane pirmą kartą kažkas pasitiko - automobilio nuomos punkto darbuotojas, kuris laikė lentelę RUTKAUSKAITE.

Ir tada gavau žinutę nuo sesės: Vika, aš tau sakiau, kad eismas ten kaire kelio puse.... Tvirtai įsikabinau vairą ir važiavau pas šeimą. Žinojau, kad paverkšlenti nėra laiko.

P.S. Viskas buvo super :)